Sunki alerginė reakcija/ anafilaksinis šokas

Sunkią alerginę reakciją, vadinamą anafilaksiniu šoku, vaikams dažniausiai sukelia vabzdžių ( bičių, širšių, vapsvų ) įgėlimai, nuodingi augalai ( pastaraisiais metais kažkaip paplito daugiau informacijos apie augalo, vadinamo Sasnovskio barščiais, baisiu poveikiu ), lateksas, vaistai ar suvalgyti riešutai ar kiaušinis.

Šiaip alergines reakcijas vaikams sukelia kontaktas su kai kuriais augalais, gyvūnų plaukais, lateksu, įkvėpus namų dulkių erkučių, įgėlus vabzdžiams (uodams, blusoms ir t.t. ), suvalgius netinkamų ar per daug medikamentų ir kt. cheminių medžiagų, riešutų, kiaušinio, braškių, pomidorų....


Įvykus alerginei reakcijai staiga:

•  oda parausta, atsiranda smulkus rausvas arba stambių dėmių bėrimas;
• odos niežulys;
• patinimai ne tik rankų, kojų bet ir veide: lūpų, liežuvio ar gerklės viduje;
• pasunkėja kvėpavimas, atsiranda švokštimas, dusulys;
• galvos svaigimas ir/arba alpimas;
• skrandžios skausmas, vėmimas ar viduriavimas.;
• atsiranda keista baimė.

Anafilaksija – tai gyvybei grėsminga, ūmiai besivystanti alerginė reakcija, pažeidžianti dvi ir daugiau organų sistemas: odos, kvėpavimo, virškinimo ir širdies-kraujagyslių.

Anafilaksiją provokuojantys veiksniai įvairių amžiaus grupių žmonėms būna skirtingi. Pavyzdžiui, kūdikiams ir mažiems vaikams anafilaksiją dažniausiai sukelia karvės pienas, kiaušiniai, vyresniems – žemės ir medžių riešutai, žuvis, vėžiagyviai. Suaugusiesiems anafilaksines reakcijas dažniau sukelia vaistai ir vabzdžių įgėlimai. Anafilaksijai išsivystyti svarbus organizmo įsijautrinimas bei gretutiniai veiksniai, pvz., fizinis krūvis, karščiavimas. Vaikai, sergantys alerginėmis ligomis (astma, alergine sloga) ir alergiški maistui, labiau rizikuoja patirti anafilaksiją.

Anafilaksija reikalauja greito gydymo, nes sergančiojo būklė labai greitai blogėja. Todėl alergiškiems žmonėms medikai rekomenduoja visada su savimi nešiotis adrenalino, kad ištikus tokiai sunkiai būklei būtų galima greitai suteikti pirmą pagalbą. Į kraujotaką patekęs adrenalinas, greitai sumažina alergijos simptomus, tokius kaip pvz patinimas ar kelia kraujo spaudimą. Adrenalinas yra leidžiamas į raumenis. Nors skamba baisiai, bet iš tiesų, nėra taip.

Įtariant anafilaksiją pagalba turi būti suteikta nedelsiant!

Ką daryti? 

• Jei įmanoma, nutraukti kontaktą su alergenu. 
• Ligonį paguldyti ant nugaros, pakelti kojas. 
• Kviesti pagalbą 112.
• Suleisti adrenalino. Adrenalinas – svarbiausias vaistas anafilaksijai gydyti! Jis leidžiamas į raumenis vidurinio šlaunies trečdalio šoniniame paviršiuje. 

Adrenalinas yra receptinis vaistas, reikiamą jo dozę nustato gydytojas. Yra specialūs adrenalino autoinjektoriai, kad injekciją būtų galima lengviau atlikti. Jei reikia, injekcija kartojama kas 5-15 min. 

•  Net ir praėjus klinikiniams požymiams, žmogus, patyręs anafilaksiją, privalo būti nuvežtas į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur jo būklė būtų tinkamai įvertinta ir nustatyta tolesnė gydymo taktika.

Turint andrenalino autoinjektorių, būtina nuolat patikrinti jo galiojimo laiką ir laiku atnaujinti vaisto atsargas. Nors galbūt niekada neteks pasinaudoti automatiniu adrenalino injektoriumi, tačiau anafilaksiją patyrusiems žmonėms privaloma jį turėti su savimi, paruoštą naudoti.


                            Naudojimosi automatiniais adrenalino injektoriais schema

1. Apimkite delnu injektorių ir nuimkite pilką apsauginį kamštelį. 

2. Juodą injektoriaus galą nukreipkite į šlaunį (su ar be drabužių). 

3. Stipriai įsmeikite nukreiptą injektoriaus galą į šlaunį, kol išgirsite spragtelėjimą, ir palaikykite 10 sekudžių. 

4. Ištraukite injektorių, nelieskite adatos. 10 sekundžių pamasažuokite injekcijos vietą.

Patarimai tėvams, auginantiems alergišką vaiką:

• Jei Jūsų vaikui gydytojas yra paskyręs nešiotis adrenalino, tai visada įsitikinkite, kad jo švirkštas yra šalia vaiko ar suaugęs asmuo, būnantis su Jūsų vaiku ( mokykloje, darželyje ar tiesiog vaikų gimtadienyje ) turi paruoštą adrenalino švirkštą ir yra supažindintas kaip greitai bei tinkamai jį panaudoti.
• Tiek vaiką, tiek suaugusiuosius, būnančius su alergišku vaiku, informuokite apie anafilaksinių reakcijų požymius.
• Karts nuo karto atnaujinkite savo ir savo vaiko žinias kaip naudotis adrenalino švirkštu. Patikrinkite ar nepažeistas švirkštas. Prisiminkite kurioje kūno vietoje ir kaip leidžiamas adrenalinas. Pasiteiraukite vaisto gamintojo apie praktikinį švirkštą, kuriame nėra paties vaisto, bet jis funkcionuoja kaip realus. Tokiu būdu vaikas galėtų reguliariai praktikuotis. 

Anafilaksiją patyrusiems žmonėms reikia alergologo konsultacijos ir ištyrimo dėl galimų priežasčių.